Pastaraisiais metais “Right to Repair” (liet. “teisė taisyti”) sąvoka labai paplito visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje. 2010-aisiais tendencija patiems taisyti prietaisus išplito iš Rytų į Vakarų Europą. 2017 m. liepą Europos Parlamentas patvirtino rekomendacijas, kad valstybės narės turėtų priimti įstatymus, suteikiančius vartotojams teisę taisyti savo elektronikos prietaisus.

Neseniai atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad 77 proc. europiečių jaučia asmeninę atsakomybę imtis veiksmų klimato kaitai apriboti. Išmesti gaminiai dažnai yra gyvybingos prekės, kurias galima pataisyti, tačiau jos dažnai išmetamos per anksti, todėl ES kasmet susidaro 35 mln. tonų atliekų, iššvaistoma 30 mln. tonų išteklių ir išmetama 261 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Galimybė taisyti prietaisus šiose rekomendacijose vertinama kaip priemonė mažinti aplinkos teršimą atliekomis. ES šis judėjimas sukėlė diskusijas, teisės aktų pasiūlymus ir politikos pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti vartotojų teises, skatinti tvarumą ir žiedinę ekonomiką.

Istorija

Viena iš pirmųjų sričių, į kurią buvo sutelktas dėmesys, buvo plataus vartojimo prietaisai, pavyzdžiui, šaldytuvai ir skalbimo mašinos. Kai kurie jų buvo surinkti naudojant klijus, o ne mechanines tvirtinimo detales, todėl vartotojai ar remonto specialistai negalėjo atlikti neardomo remonto.

2019 m. spalio mėn. galiausiai ES priėmė teisės aktą, pagal kurį po 2021 m. reikalaujama, kad šių prietaisų gamintojai dešimt metų nuo pagaminimo galėtų tiekti atsargines dalis profesionaliems remontininkams. Teisės akte nebuvo aptarti kiti su teise į remontą susiję aspektai, o aktyvistai pažymėjo, kad tai vis dar riboja vartotojų galimybes patiems atlikti remontą.

Naujausiais siūlymais siekiama užtikrinti, kad daugiau gaminių būtų remontuojama pagal teisinę garantiją ir kad vartotojai turėtų paprastesnes ir pigesnes galimybes remontuoti techniškai taisytinus gaminius (pavyzdžiui, nešiojamuosius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus), kai pasibaigia teisinė garantija arba kai prekė nebefunkcionuoja dėl nusidėvėjimo.

Iniciatyvos tikslai

Teisės į remontą judėjimas atsirado reaguojant į keletą veiksnių, įskaitant didėjantį elektroninių prietaisų sudėtingumą, gamintojų taikomą planinio senėjimo praktiką ir elektroninių atliekų poveikį aplinkai.

Vartotojams dažnai būna sudėtinga taisyti savo prietaisus, nes jų galimybės gauti atsarginių dalių, remonto vadovų ir diagnostikos įrankių yra ribotos. Todėl daugelis prietaisų išmetami anksčiau laiko, o tai prisideda prie didėjančios elektroninių atliekų problemos.

Pasiūlymu vartotojams suteikiama nauja “teisė į remontą”, kuri galioja tiek teisinėje garantijoje, tiek už jos ribų. Pagal teisinę garantiją pardavėjai privalės siūlyti remontą, išskyrus atvejus, kai jis kainuoja brangiau nei pakeitimas. Be teisinės garantijos vartotojams bus suteikta naujų teisių ir priemonių, kad taisymas taptų paprasta ir prieinama galimybe:

• Vartotojai turės teisę reikalauti, kad gamintojai pataisytų gaminius, kurie pagal ES teisę yra techniškai pataisomi.
• Gamintojų pareiga bus informuoti vartotojus apie gaminius, kuriuos jie privalo taisyti patys.
• Internetinė remonto paieškos platforma, kuri padėtų vartotojams susisiekti su taisytojais ir remontuotų prekių pardavėjais jų vietovėje.
• Europos informacijos apie remontą forma, kurią vartotojai galės pateikti bet kuriam taisytojui, kad remonto sąlygos ir kaina taptų skaidresnės, o vartotojams būtų lengviau palyginti remonto pasiūlymus.
• Bus sukurtas Europos remonto paslaugų kokybės standartas, kuris padės vartotojams atpažinti aukštesnės kokybės remonto paslaugų teikėjus.

Iššūkiai

Nors iniciatyvai dėl teisės į remontą plačiai pritarė vartotojai, aplinkosaugininkai ir teisių gynimo grupės, jai pasipriešino kai kurie gamintojai ir pramonės asociacijos. Kritikai teigia, kad privalomi taisymo reikalavimai gali slopinti inovacijas, didinti vartotojų išlaidas ir pažeisti intelektinės nuosavybės teises.

Gamintojai išreiškė susirūpinimą dėl galimo taisytinumo reikalavimų poveikio gaminių dizainui, gamybos procesams ir pelno maržoms. Jie teigia, kad pernelyg griežtos taisyklės gali apriboti jų galimybes diegti naujoves ir išskirti savo gaminius rinkoje.

Be to, gamintojai pareiškė prieštaravimų dėl atsarginių dalių prieinamumo ir galimo poveikio gaminių saugai ir veikimui. Jie teigia, kad dėl neleistino remonto gali nukentėti jų gaminių kokybė ir patikimumas, todėl gali kilti pavojus vartotojams ir gamintojų atsakomybės klausimai.

Ateities perspektyvos

Nepaisant iššūkių ir pasipriešinimo, teisės į remontą iniciatyva Europos Sąjungoje ir toliau įgauna pagreitį. Be teisėkūros pastangų ES lygmeniu, kelios valstybės narės priėmė savo teisės į remontą įstatymus ir iniciatyvas.

Pavyzdžiui, 2021 m. sausio 1 d. Prancūzija įvedė naują penkių kategorijų elektroninių prietaisų, įskaitant išmaniuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius, taisytinumo indeksą. Šio naujojo pataisomumo indekso tikslas – informuoti pirkėjus apie galimas gaminio taisymo galimybes prieš jį įsigyjant.

Ateityje teisės į remontą politikos įgyvendinimas ir vykdymas bus labai svarbus nustatant jos veiksmingumą ir poveikį. Politikai turės rasti pusiausvyrą tarp taisymo galimybių ir naujovių skatinimo, kartu atsižvelgdami į gamintojų ir pramonės suinteresuotųjų subjektų susirūpinimą.

Politikos formuotojų, gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas bus labai svarbus formuojant politiką, kuria remiama tvaresnė ir žiedinė ekonomika.

Teisės taisyti iniciatyva yra svarbus žingsnis siekiant suteikti vartotojams daugiau teisių, skatinti tvarumą ir mažinti elektronikos atliekų kiekį Europos Sąjungoje. Iniciatyva, kuria remiama politika, didinanti elektroninių prietaisų pataisomumą ir prailginanti jų tarnavimo laiką, siekiama spręsti neatidėliotinas aplinkosaugos ir ekonomines problemas.