Naujausia JT ataskaita
Remiantis naujausia analize, pasaulinis elektroninių atliekų – nuo senų mobiliųjų telefonų iki sugedusių šaldytuvų ir išmestų elektroninių cigarečių – kiekis pasiekė rekordines aukštumas ir auga penkis kartus greičiau nei perdirbimo rodikliai, o tai tik gilina sveikatos, aplinkos ir klimato apsaugos problemas.
Skaičiai stulbinantys. Trečiadienį paskelbtos Jungtinių Tautų pasaulinės elektroninių atliekų stebėsenos ataskaitos duomenimis, 2022 m. pasaulyje susidarė 62 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų. Kad geriau įsivaizduotumėte, šios atliekos galėtų užpildyti daugiau nei 1,5 mln. 40 metrinių tonų sunkvežimių, kurie, jei būtų sustatyti vienas prie kito, sudarytų pakankamai ilgą eilę, kad apjuostų pusiaują.
Elektroninės atliekos – tai bendras terminas bet kokiam išmestam gaminiui, kuris turi kištuką arba bateriją ir kuriame dažnai yra toksiškų ir pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio ir švino. Pasauliui tampant vis labiau priklausomam nuo elektronikos, kurios vis daugiau parduodama besivystančiose šalyse, šis pavojingų atliekų srautas sparčiai auga. Ataskaitoje teigiama, kad 2022 m., palyginti su 2010 m., pasaulinis elektroninių atliekų kiekis išaugo 82 %, o iki 2030 m. padidės dar 32 % ir pasieks 82 mln. metrinių tonų.
Perdirbama tik mažiau nei ketvirtadalis
Deja, mažiau nei ketvirtadalis (22,3 proc.) 2022 m. susidariusių e. atliekų buvo surinktos ir perdirbtos. Ataskaitoje apskaičiuota, kad nuo 2010 m. e. atliekų augimas beveik penkis kartus viršijo oficialaus surinkimo ir perdirbimo augimą. Didžioji dalis e. atliekų patenka į sąvartynus arba į neoficialias perdirbimo sistemas, kuriose kyla didelė taršos ir žalingo poveikio sveikatai rizika.
Ataskaita taip pat praneša, kad mažų elektroninių prietaisų, tokių kaip žaislai, dulkių siurbliai ir elektroninės cigaretės, perdirbimo lygis yra ypač žemas – apie 12 %, nors jie sudaro maždaug trečdalį visų elektronikos atliekų.
Kadangi atotrūkis tarp susidarančių elektroninių atliekų ir perdirbimo pajėgumų vis didėja, “per ateinančius kelerius metus perdirbimo lygis iš tikrųjų gali sumažėti”, – sakė Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos elektroninių atliekų ekspertė ir ataskaitos autorė Vanessa Gray.
Ataskaitoje prognozuojama, kad 2030 m. surinkimo ir perdirbimo lygis sumažės iki 20 proc.
Prognozės – liūdnos
Jimas Puketas, Bazelio veiksmų tinklo (Basel Action Network), e. atliekų priežiūros grupės, įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, ataskaitos išvadas pavadino “liūdnomis”. Pasak jo, “gamintojai turi būti verčiami gaminti tvarius gaminius, o ne tik kurti produktus, skirtus išmesti į sąvartyną, tikėdamiesi, kad kuo greičiau galės mums parduoti naują”. Gamintojams reikia aiškių planų, kaip pašalinti, surinkti ir perdirbti toksiškas ir pavojingas gaminių dalis, pridūrė Puketas.
Elektroninės atliekos yra ne tik aplinkosaugos, bet ir klimato problema. Elektronikos prietaisams pagaminti reikalingos žaliavos, kurios išgaunamo ir perdirbamo procesai eikvoja labai daug energijos, pagrinde naudojant iškastinį kurą. Didėjant paklausai ir įtikinėjant žmones vis dažniau keisti prietaisus, poveikis klimatui didėja.
Ataskaitoje teigiama, kad tinkamai tvarkant ir šalinant elektronines atliekas mažėja pasaulinė anglies dioksido tarša, nes atgaunami metalai ir mažėja poreikis išgauti naujas žaliavas. “Kuo daugiau metalų perdirbame, tuo mažiau jų reikia išgauti”, – sakė pagrindinis ataskaitos autorius, JT Mokymo ir tyrimų instituto vyresnysis mokslinis specialistas Keesas Baldė.
Trūksta elektronikos atliekų politikos
Ataskaitoje nustatyta, kad 2022 m. išmestose e. atliekose buvo apytikriai 91 mlrd. dolerių vertės metalų, įskaitant 15 mlrd. dolerių vertės aukso. Nepaisant didėjančio pasaulinio susirūpinimo dėl e. atliekų, ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. tik 81 šalis, įskaitant Europos Sąjungos šalis ir Indiją, turėjo e. atliekų politiką.
Tačiau net ir tais atvejais, kai e. atliekas reglamentuojantys teisės aktai yra priimti, jų vykdymas “vis dar išlieka rimta problema”, teigiama ataskaitos autorių pareiškime. Vienas iš geriausių būdų pradėti spręsti e. atliekų krizę – turtingoms šalims nustoti išmesti e. atliekas į šalis, kurios neturi galimybių su jomis kovoti, sakė Baldė.
Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse e. atliekos, kurių didžioji dalis importuojama iš turtingų šalių, dažnai tvarkomos neoficialiose ir nereguliuojamose perdirbimo sistemose, kur jos daro didelį poveikį sveikatai ir sukelia taršą.
“Paprasčiausiai – įprasta veikla negali tęstis”, – sakė Baldė. “Šioje naujoje ataskaitoje nedelsiant raginama daugiau investuoti į infrastruktūros plėtrą, labiau skatinti taisymą ir pakartotinį naudojimą, stiprinti gebėjimus ir imtis priemonių, kad būtų sustabdytas neteisėtas elektroninių atliekų gabenimas.”
Kiekvienas galime prisidėti prie elektronikos atliekų sprendimo problemos rinkdamiesi atnaujintus elektronikos prietaisus arba taisydami jau turimus. Maži žingsneliai veda prie didelių pokyčių!
